Pasipūtęs daktaras Varlius

Mažyčiame vandens šulinyje gyveno toks pasipūtęs daktars Varlius. Jis niekada nebuvo nukeliavęs toliau savo šulinio, tad mąstė:
- Mano didžiajame šulinyje telkšo didžiausias kada egzistavęs vandens telkinys.
Vieną dieną kažkas jo paklausė:
- Ar esi matęs kokio dydžio yra vandenynas? Tai didžiausas vandens telkinys pasaulyje. Jo pabaigos nematyti!
Išdidžiai apžvelgdamas vandenį savo šulinyje Varlius atsakė:
- Nieko nėra didesnio už vandenį MANO šulinyje. Niekada nepatikėsiu tavo pasakomis. Aš tikiu tik tuo kas yra „čia ir dabar“. Tikiu pasauliu, kurį galiu matyti ir paliesti.
Štai taip Varlius apribojo savo požiūrį savo mažyčio šulinio sienomis.

Šio pavyzdžio išvada, be abejo, yra tokia: praeityje buvę įvykiai, aprašyti vedinėje literatūroje, negali būti paneigti.
Senovinės istorijos, aprašytos vediniuose tekstuose, gali atrodyti nerealios lyginant su šių dienų pasauliu. Todėl kai kuriems žmonėms jos gali atrodyti neįtikimos. Tokie žmonės linkę manyti, kad įspūdingos praėjusių Žemės amžių istorijos tėra mitologija.
Vedinių raštų sekėjai rekomenduoja vengti daktaro Varliaus  požiūrio ir atverti savo pažinimo erdves.

[Ištrauka iš vedinio šventraščio „Iliustruoti Bhagavatam pasakojimai Senoji mistinė Indijos kultūra ir vedinė išmintis“. Autorius Adžamila Dasa Adhikaris].

Metai: