Šryla Prabhupados mintys. Iš pokalbio su gurukulos mokytojais, 1975 metų liepa

"Pagrindinis mokymo tikslas yra išmokyti vaikus nugalėti pasikartojančius gimimus ir mirtį. Mokytojas privalo įteikti mokiniui tokį pasiryžimą. Tai yra tobulas mokymas. Niekas nenori mirti, bet niekas neturi išsilavinimo ir nežino, kaip išsilaisvinti nuo šios bausmės, vadinamos mirtimi. Krišnos sąmonė sustabdo šiuos pasikartojančius gimimus ir mirtį. 
Žinomi mokslininkai atrado tiek daug nuostabių dalykų, bet jie negali atrasti nieko, kas sustabdytų jų pačių mirtį. Visi didieji mokslininkai miršta. Mes taip pat mirsime, bet po šios mirties mes nebegausime kito materialaus kūno. Tai reiškia daugiau jokios mirties. Tai paskutinė mirtis. Toks yra mūsų mokymas. Tai turėtų sužavėti mokinius ir mokytojai tai turėtų žinoti. Tada švietimas bus sėkmingas. Žinojimas yra suvokimas, kad mums nereikia gimti, mirti, senti ir sirgti. Mes nenorime šių dalykų. Tai yra tikrasis mokslas. Tai yra tikrasis žinojimas. Mūsų mokiniai turėtų gauti šitą žinojimą. Savo knygose mes aiškiname, kaip suprasti šį mokslą. Kartą vienas džentelmenas iš Anglijos atėjo pas mane. Aš paklausiau: „Kokia Jūsų gyvenimo filosofija?“. Jis atsakė: „Na, aš stengiuosi išgyventi, ir tiek.“ Bet kas po mirties – jis neturi jokio supratimo. Tai yra trūkumas – niekas nežino, kas atsitiks po mirties. Mes taip pat gyvename, tik ne kaip neatsakingi žmonės.
Brahmacārī guru-kule vasan dānto guror hitam/ ācaran dāsavan nīco gurau suḍṛdha-sauhṛdaḥ. Brahmačaris turi gyventi gurukuloje taip, kad patenkintų savo guru, o ne dėl asmeninės naudos. Jis turėtų elgtis kaip tarnas. Mokytojas nurodo, ką daryti, o tarnas daro. Nesvarbu, kad jis gali būti kilęs iš turtingos aristokratiškos ar brahmano šeimos, jis turi priimti tarno poziciją. Jis turi būti nuolankus, pasiruošęs padaryti viską, ką dvasinis mokytojas paprašo. Mokinys neturėtų priešintis.
Kodėl jis turėtų būti paklusnus? Jis negauna jokių pinigų. Tokie dalykai yra priimami natūraliai: iš meilės dvasiniam mokytojui. Tai yra pagrindinis principas. Mes turime tikėti, kad „mano dvasinis mokytojas yra mano geriausias draugas, todėl aš turiu jam tarnauti.“ Tokios tarnystės nenusipirksi, nes ji atliekama iš meilės. Kai mes įsitvirtiname atsidavimo tarnystėje Krišnai ir jo atstovui guru, viskas atsiskleidžia savaime. Brahmačarį guru ypatingai globoja. Ir pradžioje nesvarbu, kiek jis moka. Svarbiausia gyventi gurukuloje ir praktikuoti jausmų kontrolę."
[Vertė bhaktinė Vilma].

Metai:

Temos: