Veikla

Viešpats Čaitanja su Savo artimiausiais palydovais (Panča tattva)

 
Viešpats Krišna prieš 500 metų buvo apsireiškęs Žemėje, kaip tobulas vienuolis Čaitanja Mahaprabhu. Jis mums parodė ir savo pavyzdžiu mokė, kaip turėtume mylėti ir šlovinti Viešpatį Dievą.

Vaišnaviška vaikų ir tėvų stovykla 2017

Kaip ir kiekvieną vasarą, Naujojoje Gokuloje - Kelmėje, kartu su ten gyvenančiais bhakti jogais ir Dhirašanta Dasa Gosvamiu vyks vaišnaviška vaikų ir tėvų stovykla.
Jašoda Priti Devi Dasi ir Vaišnava Seva Dasa, kviečia registruotis ir prisidėti organizuojant stovyklą.

Ar gyvename kaip žmonės?

Kartą vienas mokytojas pasikvietė savo mokinį ir nuoširdžiai jo paprašė:
- Vaikeli, prašau užsidėk šiuos akinius ir eik rinkti paaukojimų. Kai pamatysi žmogų, tu gali kreiptis į jį ir paprašyti ką nors paaukoti tau. Jei nepamatysi nieko panašaus į žmogų, tuomet aukų neprašyk.
Mokinys nuolankiai užsidėjo akinius ir iškeliavo rinkti paaukojimų mokytojui. Priėjęs pirmą kaimą mokinys apsidairė, tačiau ten nieko daugiau nesutiko išskyrus gyvūnus.

Viešpaties Šri Čaitanja Mahaprabhu pėdų atspaudai

Šri Čaitanja Mahaprabhu apsireiškia vieną kartą pusdievio Brahmos dienoje. Pasak vedinių šventraščių viena Brahmos diena trunka 4320 milijonų Žemės metų. Naktis - tiek pat, bet per tuos nakties metus vyksta dalinis visatos naikinimas. Per vieną Brahmos dieną mums tenka daug milijonų kartų pakeisti savo kūnų formas. Brahma gyvena 100 metų, o vieneri jo metai sudaro 360 dienų.

Šri Krišna Čaitanja Mahaprabhu

Prieš prasidedant vaidų ir veidmainystės amžiui (Kali jugai) visatoje, Viešpats Šri Krišna nužengė į Žemę ir paliko savo nurodymus vedinio šventraščio Bhagavad Gytos posmuose. Ten Jis prašė kiekvieno atsiduoti Jo valiai. Tačiau net pačioje Kali jugos aušroje žmonės pasirodė esą nepajėgūs atsiduoti Viešpačiui.

Pelės ir gyvatės logika

Sykį gyvatė ir pelė buvo pagautos ir atsidūrė viename krepšyje.
Pelės – gyvačių maistas, todėl gyvatei pats likimas atsiuntė gardų kąsnelį. Tačiau, suėdusi pelę, ji vis tiek negalėtų ištrūkti laukan.

Niekada nepamirškime kas iš tiesų esame

Kartą vienam šakalui nepasisekė. Jam nutrūko uodega ir dargi, įkrito į skalbėjo kubilą, kuriame buvo vanduo su mėlynais dažais.
Išsiropštęs iš kubilo, šakalas pamatė, kad visas jo kūnas labai keistai atrodo. Uodegos galo nebėra, o kailis – mėlynas. Šakalas pamanė:
- Atrodau, kaip labai keistas sutvėrimas.
Tuomet jis nubėgo į mišką ir sukvietė visus miško gyventojus.
- Jūs matote mane, - paklausė šakalas.

Ar mūsų atsidavimas Dievui natūralus, nuoširdus ir tikras?

Kartą gyveno katinas, kuris kaip ir visi katinai, nuolat gaudė peles. Katinas mąstė:
- Kad pagaučiau vieną pelę, aš turiu greitai bėgioti, šokinėti ir griebti. Pagaunu tik vieną pelę, o kitos išsilaksto. Turiu sugalvoti būdą, kaip lengvai, be didelio vargo galėčiau sugauti daug pelių ir sočiai prisiėsti.
Kiek pagalvojęs katinas nutarė:
- Tapsiu Dievui atsidavusiu. Būsiu vaišnavas. Juos visi gerbia, myli ir nieko jiems netrūksta.

Vaikai - Dievo dovana mums.

A.Č. Bhaktivedanta Svami Šryla Prabhupada sakė, kad vaikai yra Dievo dovana mums.
Rūpinkimės jais su meile Dievo sąmonės dvasia. Duokime jiems žinias apie Dievą ir taip pasitarnausime Aukščiausiajam Viešpačiui.
 https://www.youtube.com/watch?v=-rQr34dNabU

Metai:

Viešpaties galybė Jo antžemiškame kūne

Pasak vedinių raštų, Viešpaties kūnas gali veikti tarpininkaujant kitiems Jo pavidalams. Ten sakoma, kad viena Viešpaties kūno dalis ar organas gali atlikti bet kurios kitos Jo kūno dalies ar organo veiklą. Viešpats mato savo kitų pavidalų ir netgi bet kurios gyvos būtybės akimis ir gali girdėti jų ausimis. Tačiau, kai Viešpats apsireiškia savo pirminiu dvasiniu Šri Krišnos pavidalu, Jis mato tik savo paties akimis, liečia tik savo paties rankomis, girdi tik savo paties ausimis.

Puslapiai