Vedinės knygos - didelės išminties ir žinių lobynai. Juos atverdamas žmogus tobulėja ir auga. Skaitydamas jis ne tik lavina savo vaizduotę, kūrybingumą, ugdosi jautrumą, bet ir artėja prie savo tikrosios dvasinės prigimties.
Vediniais laikais gyvenęs, didis Viešpačiui atsidavęs Prahlada Maharadža pataria šeimoms sudaryti savo vaikams sąlygas patirti artumą Dievui dar ankstyvoje vaikystėje, antraip yra didelė tikimybė prarasti galimybę, kurią suteikia žmogaus gyvybės forma. Vediniai raštai taip pat primena, kad ugdyti dvasinį vaiko įžvalgumą yra šeimos žmonių pareiga. Anot Vedų, ir tėvas, ir motina buvo atsakingi už tai, kad jų vaikas išsivaduotų iš materijos kuriamo iliuzinio poveikio, todėl seniau šeimos pradėdavo vaikus tam, kad jie pasiektų tobulumą [ŠB 1 giesmė 1,2 d.].
Taigi, skaitydami vedine filosofija paremtas knygas, vaikai susipažins su senovinėmis istorijomis, kurių herojai - neeilinės asmenybės. Tai didieji žmonijos mokytojai, išminčiai, asketai, mistikai.
Įdomios bei įkvepiančios istorijos, supažindins vaikus ir su vedine pasaulėžiūra, kuri padeda suvokti karmos, reinkarnacijos dėsnius, sėkmingo gyvenimo principus šeimoje, elgesyje su tėvais, mokytojais, draugais, aplinkiniais.
Skaitant vedinius pasakojimus vaikuose natūraliai ugdysis ir šios vertybės:
Potraukis Dievui, kaip Asmeniui.
Nuolankumas ir savikontrolė.
Teisingumas ir tiesumas.
Paprastumas ir kuklumas.
Labdaringumas ir užuojauta kenčiantiems.
Drąsumas ir didvyriškumas.
Pasitikėjimas ir bebaimiškumas.
Pakantumas bei daugelį kitų gražių vertybių.
Vedinės knygos vertos dėmesio, nes jose sutalpinta neįkainuojama informacija ir laiko neišdildyta išmintis. Mūsų praktika parodė, kad vaikai, klausydami šiuos pasakojimus, praktiškai patyrė teigiamą jų poveikį: