Parama
Projekto veiklos plėtojimas, palaikymas ir įgyvendinimas priklauso nuo prisidedančių geros valios žmonių.
Kiekvienais metai, gruodžio mėnesį, vedinis šventraštis "Iliustruoti Bhagavatam pasakojimai/Senoji mistinė Indijos kultūra ir vedinė išmintis" dovanojami/siunčiami į mokyklas, bibliotekas, vaikų globos namus. Šiais metais planuojame siųsti knygų į vaikų onkologines ligonines.
Jeigu Jūs norėtumėte prisidėti prie šio šventraščio dovanojimo vaikams, kviečiame susisiekti arba pervesti savo finansinį palaikymą į leidybai skirtą banko sąskaitą paskirtyje nurodydami "už knygas".
LT307 300 0101 5398 5367 Swedbank AB
Apie knygą.
Tai pirmas tomas iš dvylikos. Autorius Arthur Smith (Adžamila Dasa Adhikaris). Knyga A4 formato, albumo tipo. 264 p. kietas viršelis, 160 spalvotų iliustracijų, kurias tapė septyni gabūs menininkai iš Indijos, Rusijos, Jungtinės karalystės, Italijos. Šioje knygoje autorius meistriškai perpasakoja istorijas iš didingo klasikos kūrinio "Šymad Bhagavatam". Aprašyti įspūdingi istoriniai pasakojimai, su neeilinėmis asmenybėmis, nukelia vaikus į daugiau nei 5 tūkstančių metų senumo, vedinę pasaulio istoriją. Ši knyga verta dėmesio ne tik dėl pažinimo, bet ir dėl galimybės susiliesti su labai aukšto kultūros ir moralės lygio civilizacija. Skaitant vaikams "Bhagavatam pasakojimus", praktiškai, įsitikinome jų teigiamu poveikiu asmenybės vystymuisi ir brandai.
Vedinių šventraščių pasakojimai stiprina intelektą, ugdo dorybingas sąvybes ir vertybes, gyvenime padaugėja laimės, o ryšys su Dievu ženkliai sustiprėja.
Ši knyga skirta vaikams, tačiau pritraukia ir suaugusiųjų dėmesį. Šventraščio tekstai paprasti ir nesudėtingi, tačiau puikiai atspindi slėpiningus Indijos, vedinės, kultūros mokymus, aktualius šių dienų visuomenei. Pasakojimai ir išmintis, pateikti knygoje, nėra skirti tik indų tautybei ar Indijos piliečiams. Šios istorijos peržengia kastų, tikėjimo, religijų ir nacionalinio ar etinio identiteto ribas, todėl skaityti gali visi.
Kviečiame įsigyti, dovanoti, prisidėti prie dovanojimo ir tokiu būdu sualyvauti šastra-dana (šventraščių dovanojimo) projekte.
Prie "Vedos vaikams" projekto prisijungė talentinga dailininkė iš Indijos KASHYAPI KARAN.
Dailininkės darbus galite pamatyti čia
Dailininkė iliustruoja vedinius pasakojimus vaikams iš Džyva Gosvamio knygos "Gopala-Čampu".
Kviečiame mus palaikyti ir finansiškai prisidėti prie "Vedos vaikams" projekto įgyvendinimo.
Platesnė informaciją apie projektą, jo įgyvendinimą ar finansavimą galite gauti susisiekę su projekto vadove ar įstaigos vadovu.
Jūsų pagalbos dėka, Vedos vaikams projektas gyvuoja 11 metų. Per šį laikotarpį esame parengę ir atspausdinę penkias knygas vaikams ir vieną knygelę suaugusiems. Žr. čia
Šiuo metu dirbama prie dviejų knygų vaikams. Taip pat rengiama viena knyga suaugusiems. Žr. čia
Atspausdintos knygos siunčiamos į Lietuvos savivaldybių bibliotekas, vaikų globos namus. Sąrašą žiūrėti čia
Esame dėkingi kiekvienam palaikančiam Vedos vaikams leidybinę idėją, ir nuoširdžiai vertiname pasidalinta parama.
Jeigu širdy pajauste norą finansiškai prisidėti prie Vedos vaikams projekto palaikymo ir leidybos, savo paramą kviečiame pervesti į projekto banko sąskaitą. Rekvizitai čia
Ačiū, kad esate ir padedate kurti gėrį!
Pandita, Šri Haričarana Dasa Babadži Maharadža, Bhagavatačarja gimė 1967 metais, sausio 6 dieną, Indijoje, Kalkutoje, Šri Advaita parivaros, dvasinio guru, Šri Vanačari Dasa Maharadžos ir Vinodini Dasi, šeimoje.
Gimus vaikui, tą pačią dieną, senelis, Šri Bhagavan Dasa Maharadža, kuris taip pat buvo Šri Advaita parivaros guru ir ačarja, kūdikiui davė pašventimą į Harinamą bei šventą vardą Haričaran Dasa. Pašventimo dieną jis pasakė: " Harinamą jis gavo iš manęs, o Dikšą gaus Vradžoje."
Dėl neįprastos berniuko brandos, 3 metų Haričaran Dasa pradėjo lankyti mokyklą. Kai jam buvo šešeri, jo tėvai persikėlė gyventi į Vrindavaną. Užsispyręs ir nepaklusnus vaikas atsisakė vykti kartu, dėl to Haričaran Dasa liko Kalkutoje pas giminaičius. Tačiau, nuolatiniai, švento Vrindavano reginiai, sapnuose, paskatino vaiką atvykti į šventą dhamą. Taigi, būdamas devynerių metų, širdy jausdamas gilų potraukį Šri Šri Radha Krišnos trancendentiniam Vrindavanui, Šri Haričaran Dasa persikelia gyventi į Vrindavaną pas tėvus.
Netrukus, šventajame Govardhane, vaikas susitinka su išaukštinta vaišnave, paramahamsa, transcendentinės sąmonės ir premą Bhagavanui pasiekusia Šrimati Madhavilata Dasi. Matadži, kuriai lenkėsi ir jos paskaitų eidavo klausyti, dauguma išaukštintų Vradžos babadžių, asketų, atsižadėjimo keliu einančiųjų, pamačiusi vaiką, iš karto kreipėsi į tėvus sakydama: " Aš noriu priimti šitą vaiką į prieglobstį ir surasiu jo dikša guru."
Haričaran Dasa tėvas, iškarto sutiko, nes žinojo, kad šita matadži yra aukščiausio lygio vaišnavi, mato tiesą, žino ką sako ir tinkamai pasirūpins jo sūnaus dikša (pašventimu).
Taigi, Haričaran Dasa, būdamas devynerių metų, keletai savaičių apsigyvena, kukliame, Šimati Madhavilata Dasi kutire (trobelėje). Ten susipažįsta su aukščiausio lygio švaros bei dvasinio gyvenimo standartais.
Po vienos parikramos apie šventąjį Govardhaną, Šrimati Madhavilata Dasi ateina pas Šri Advaita parivaros guru ir ačarja Pandit Šri Krišna Dasa Babadži Maharadžą, Bhakti-tirthą ir paprašo, jos globojamam Šri Haričaran Dasai, duoti dikša pašventimą.
Netikėtas matadži prašymas pribloškia Babadžį, tačiau jis nuolankiai sutinka ir, devynerių metų, Šri Haričaran Dasai suteikia dikšą/dvasinį pašventimą bei duoda atitinkamas mantras dvasinėms praktikoms.
Po dikšos, grįžęs namo, Šri Haričaran Dasa prašo tėvų leidimo, visam laikui, išvykti iš namų, eiti gyventi į vienuolyną pas guru ir keliauti sadhu (vienuolio) gyvenimo keliu. Tėvai iš karto nesutinka, tačiau po ilgų prašymų, tėvas duoda leidimą išeiti.
Būdamas devynerių metų, Šri Haričaran Dasa, visam laikui atsisako šeimyninio gyvenimo, materialių patogumų ir visų paveldėjimų. Apsigyvena Govardhano kalno papėdėje, prie Govinda-kundos esančiame guru ašrame (vienuolyne) bei visą dieną pasitarnauja gurudevui ir šalia gyvenantiems babadžiams, sadhu. Taip pat kartoja vieną lakhą džapos (108× 64 ratai mahamantros).
Po metų, būdamas dešimties, Šri Haričaran Dasa, paprašo savo gurudevo palaiminimų, kad galėtų atliktų čaturmasjos askezę (keturių mėnesių susilaikymas, dėl dvasinio tikslo). Guru iš karto nesutinka, nes tai yra labai sudėtina praktika, tačiau matydamas Šri Haričaran Dasa pasiryžimą, sutinka.
Gavęs guru palaiminimus, dešimtmetis Šri Haričaran Dasa persikelia į Siddha Manohar Dasa Babadži Maharadžos buvusią olą (prie Govardhano kalvos) ir keturis mėnesius (liepa-spalis), kiekvieną dieną, visą dieną sėdėdavo vienoje pozoje kartodamas 3 lakhus mahamatros (108 x 64 x 3). Vakare išeidavo rinkti madhukari (išmaldos). Jei kas paaukodavo maisto, tuomet, tą dieną pavalgydavo.
Kai jam buvo dvylika metu su trupučiu, šalia gyvenę babadžiai, sadhu atėjo pas Pandit Šri Krišna Dasa Babadži Maharadžą ir paprašė, kad jis, savo mokiniui, suteiktų babadži-vešą (amžino vienuolio statusą).
Šri Haričaran Dasa dikša guru, vėl gi, iškarto nesutiko, tačiau susirinkę vienuoliai pasakė: "Mes visi, jam, duodame savo palaiminimus, kad visą gyvenimą, Šri Haričaran Dasa, išliks tyras brahmačaris ir jo protas niekada nesiblaškys."
Po visų, susirinkusių vienuolių palaiminimų, gurudevas, dvylikamečiui Šri Haričaran Dasai suteikia babadži-vešą. Gavęs babadži pašventimą, dvylikametis, jaunuolis gyvena iš, vieną kartą per dieną, surinktos išmaldos, visą dieną tarnauja savo gurudevui ir vietiniams sadhu, atlieka savo individualų bhadžaną (dvasinę praktiką) ir daug studijuoja.
Šri Haričaran Dasa Babadži Maharadža būdamas keturiolikos metų, vykdydamas guru nurodymą, pradeda mokiniams duoti pirmuosius dvasinius pašventimus.
Nuo 13 metų iki 23 metų persikelia gyventi į Vrindavaną, į Haribol kutirą ir visą dieną, apie 14 valandų per parą, studijuoja visus vedinius šventraščius, atlieka bhadžaną ir vieną kartą dienoje, kad pavalgytų, renka madhukarį (išmaldą). Po dešimt atsiskyrelio gyvenimo metų, kai Šrimati Madhavilata Dasi, būdama 126 metų palieką šį pasaulį, Šri Haričaran Dasa Babadži Maharadža grįžta į Govardhaną ir apsigyvena jos bhadžana-kutire. Ten pragyvena 4 metus.
Po to, vėl išvyksta į Vrindavaną studijuoti Šjamananda sanskrito mokykloje. Studijuodavo po 14-15 valandų per parą. Išmoksta skaityti, rašyti ir kalbėti sanskrito kalba. Dėl išsilavinimo ir erudicijos, guru jam suteikė Pandito ir Bhagavatačarjos statusus, kas nurodo į išsilavinusį bei šventraščių tiesas išmanantį žmogų.
Nuo 36 metų iki 40-ties metų, Pandit Šri Haričaran Dasa Babadži Maharadža Bhagavatačarja tebegyvena Vrindavane, Kailaš-nagar vietovėje. Nuo 40 iki 45 metų apsigyvena Vrindavane esančiame, labai sename, išaukštintų ir stipriai pažengusių babadžių ašrame "Bhagavad Nivas". Ten pasitarnaudavo seniems sadhu, organizuodamas jiems kasdieninį maitinimą.
45 metų Pandit Šri Haričaran Dasa Babadži Maharadža išvyksta į Radha-kundą ir ten pradeda statyti gurudevui ašramą bei gyventi su juo. Po, gurudevo išėjimo iš šio pasaulio, 2019-tais metais, Pandit Šri Haričaran Dasa Babadži Maharadža tebegyvena Šri Radha-kundoje Šri Šri Radha Madan Gopal ašrame, kur yra jo gurudevo murti (dieybė).
Pandit Šri Haričaran Dasa Babadži Maharadža yra kuklus, santūrus, nuolankus, draugiškas ir labai plačios širdies vaišnavas. Skiria asmeninį dėmesį ir rūpestį kiekvienam, kas kreipiasi į jį. Veda paprastą ir santūrų gyvenimo būdą, pamokslauja bei suteikia dvasinį prieglobstį jo ieškantiems Šri Advaita parivaroje.
Šastra-dana. Dovanokime vaikams šventraštį!
Dailininkė iš Indijos prisijungė prie „Vedos vaikams“ projekto
Kviečiame palaikyti Vedos vaikams projektą
Trumpa dvasinio, bhakti-jogos mokytojo biografija.
Projekto veiklos plėtojimas, palaikymas ir įgyvendinimas priklauso nuo prisidedančių geros valios žmonių.