Kartą gyveno katinas, kuris kaip ir visi katinai, nuolat gaudė peles. Katinas mąstė:
- Kad pagaučiau vieną pelę, aš turiu greitai bėgioti, šokinėti ir griebti. Pagaunu tik vieną pelę, o kitos išsilaksto. Turiu sugalvoti būdą, kaip lengvai, be didelio vargo galėčiau sugauti daug pelių ir sočiai prisiėsti.
Kiek pagalvojęs katinas nutarė:
- Tapsiu Dievui atsidavusiu. Būsiu vaišnavas. Juos visi gerbia, myli ir nieko jiems netrūksta.